gentyba

gentyba sf. 1. gentystė, giminystė: Pačiuodamies gentybą lig trečiosios kartos tesaugojo, ir taip brolis galėjo, broliui mirus, savo brolienę vesti, posūnis, tėvui mirus, – savo pamotę S.Dauk. 2. tautybė: Persekiojimai gentybos ar tikėjimo turėtų būti tolimi prš.